Pensijų kaupimas papildomos Sodros įmokų dalies ir savanoriško kaupimo pensijų fonduose yra savanoriškas. Todėl, praradus darbą, įmokos kurį laiką gali būti nemokamos. Sumokėjus mažiau įmokų, mažės būsimoji pensija, todėl vėl įsidarbinus rekomenduojama atitinkamą laikotarpį mokėti didesnes įmokas, tam, kad užsitikrinti 70-80 % dabartinių pajamų pensijų dydį. Ankstesniu laikotarpiu sumokėta pensijų įmoku suma didės, nes pensijų fondas uždirbs investicinę grąžą.
Į viršų

Pensijų fondų dalyvis pats pasirenka norimų mokėti įmokų sumas, o tuo pačiu ir pensijos dydį. Dabartiniams trisdešimtmečiams, norint sukaupti pensiją, kuri siektų bent 70-80 % esamų pajamų, reikėtų kaupti 10-15 proc. dabartinių pajamų. Artėjant pensiniam amžiui, siekiant gauti didesnę pensiją, įmokų dydis gali siekti ir 30 proc. dabartinių pajamų. Tikslesnį būsimos pensijos dydį kaupiant nustatyto dydžio įmokas galima pasiskaičiuoti naudojantis MP pensijų fondų pensijų skaičiuokle arba susitikus su pensijų patarėju.
Į viršų

Kaupiamos pensijos dydį įtakoja daug veiksnių, susijusių su pensijų fondų investavimo politika, investicijų grąža bei taikomų mokesčių dydžiu, įmokų, pervedamų į II pakopos pensijų fondus dydžiu.
Į viršų

Pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo pensijų fondų valdymo įmonės turto, todėl netgi bankrutavus ar reorganizavus pensijų fondų valdymo bendrovę, pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos yra apsaugotos ir perduodamos kitai pensijų fondų valdymo bendrovei. Pensijų fondų investavimo ir paties fondo saugumas taip pat užtikrinamas laikantis pensijų fondų investavimo strategijos, o tuo pačiu diversifikavimo taisyklių, kurios nustato, kokia pensijų fondų turto dalis gali būti investuojama į vertybinius popierius. Pensijų fondų veikla yra kontroliuojama Vertybinių popierių komisijos, kuri užtikrina pensijų fondų valdymo bendrovių veiklos atitikimą galiojančioms teisės normoms. Vertybinių popierių komisija taip pat nustato kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti MP Pensijų fondų valdymo bendrovės darbuotojai.
Pensijų kaupimu gali užsiimti tik licencijuotos bendrovės, atitinkančios tam tikrus reikalavimus ir gavusios Vertybinių popierių komisijos licenciją. Vertybinių popierių komisija prižiūri, kad pensijų fondų dalyvių turtas būtų valdomas ir investuojamas saugiai ir laikantis nustatytų reikalavimų, bendrovė su pensijų fondų dalyviais elgtųsi sąžiningai, dalyviai laiku gautų pensijų išmokas, o jiems teikiama informacija būtų tinkama ir teikiama nustatytais terminais. Tam, kad būtų užtikrintas pensijų kaupimo bendrovių skaidrumas, nustatytas privalomas kasmetinis veiklos auditas, kurio rezultatai skelbiami viešai. Be to, dalyvis turi teisę bet kada susipažinti su savo asmeninės pensijų sąskaitos būkle.

1. Visų pirma, dalyvių turtas yra fiziškai atskirtas nuo pensijų kaupimo bendrovės turto - bendrovė jo tiesiogiai nevaldo, o sudaro pavedimus operacijoms, kurių teisėtumą bei pagrįstumą patikrina bankas-saugotojas (depozitoriumas).

2. Dalyvių lėšų apskaitymas taip pat vyksta atskirai nuo kaupimo bendrovės nuosavo turto (buhalterinis turto atskyrimas).

3. Be to, į šias dalyvių lėšas negali būti nukreipti kreditoriniai reikalavimai pagal kaupimo bendrovės skolinius įsipareigojimus.

Įstatymais nustatyta, kad tokiu atveju gyventojų kaupiamos lėšos nepatenka į bendrovės sąskaitą – Sodra įmokas perveda tiesiai į specialią pensijų fondo sąskaitą, kad bendrovė neturėtų galimybės jomis pasinaudoti. Dalyvių kaupiamos lėšos yra fiziškai atskirtos. Jos laikomos ne pačioje pensijų kaupimo bendrovėje, o specialiame banke – depozitoriume, kuris yra labai svarbi kaupimo sistemos saugumo grandis. Depozitorimo veiklos priežiūrą nuolatos vykdo Vertybinių popierių komisija. Kadangi kaupimo bendrovė dalyvių kaupiamų lėšų tiesiogiai neturės, todėl net ir jos bankroto atveju šios lėšos išliks saugios - bus saugiai pervestos į kitos dalyvio pasirinktos pensijų kaupimo bendrovės pensijų fondą. Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių dalyvių kaupiamų lėšų saugumo garantijų.

Pensijų įmokos, nukreipiamos į Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus (II pakopos), yra dalyvio valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo dalis. Šios įmokos nėra papildomos asmens išlaidos. Tai procentine išraiška apskaičiuota Sodrai mokamų lėšų dalis. Pensijų įmokas į dalyvių pasirinktas pensijų kaupimo bendroves Vyriausybės nustatyta tvarka perveda Sodra. Šių pensijų fondų dalyvis lėšas gali kaupti tik viename II pakopos pensijų fonde. Pereiti į kitą II pakopos pensijų fondą dalyvis gali praėjus 3 metams nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo. II pakopos pensijų fondams yra nustatyti leistini maksimalūs valdymo mokesčių, atskaitomų iš pensijų fondų turto, dydžiai. Išmokos pradedamos mokėti tik dalyviui sulaukus pensijinio amžiaus, tačiau dalyvis turi teisę nukelti pensijos mokėjimo pradžią.
Įmokos į papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus (III pakopos) mokamos iš asmeninių dalyvio lėšų. Šiuo atveju įmokas į pensijų fondą gali mokėti ir kiti asmenys - darbdaviai, šeimos nariai ar kiti. Dalyvis gali lygiagrečiai kaupti lėšas keliuose skirtinguose III pakopos pensijų fonduose. Dalyvavimo III pakopos pensijų fonduose laikas gali būti nustatomas pasirinkto pensijų fondo taisyklėse. Tai reiškia, kad valdymo įmonė gali nustatyti minimalų privalomą dalyvavimo pensijų fonde laikotarpį. Teisės aktai neriboja galimų atskaitymų iš III pakopos pensijų fondų turto dydžių. Išmokos iš III pakopos pensijų fondų gali būti pradėtos mokėti sulaukus pensijų fondų taisyklėse nustatyto amžiaus, tačiau jis negali būti daugiau nei 5 metais mažesnis už valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti nustatytą amžių. Asmenys, kaupiantys lėšas III pakopos pensijų fonduose, turi teisę kiekvienų metų gale susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio. (15 proc. nuo įmokų, įmokėtų į III pakopos pensijų fondus, neviršijančių 25 proc. gaunamų apmokestinamų pajamų).
Į viršų

Įstatymai, reglamentuojantys pensijų kaupimą II pakopoje, tokios galimybės - anksčiau laiko (t.y. nesulaukus senatvės amžiaus) nutraukti dalyvavimą ir pasiimti pensijų fonde sukauptas lėšas - nenumato. Pensijų kaupimo įstatymas numato tik vadinamąjį "persigalvojimo" laikotarpį - 30 dienų nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties sudarymo.
III pakopos pensijų kaupime numatyta, kad Valstybė skatina kaupimą pensijai, leisdama kasmet pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Kaupiant papildomą pensiją ne mažiau kaip 5 metus iki pensinio amžiaus ir pasinaudojus GPM lengvata, išmokos iš III pakopos pensijų fondo sąskaitos nebus apmokestinamos, t.y. nereikės grąžinti mokesčių lengvatos. Jei sutartis nutraukiama anksčiau, tai gautą GPM lengvatą reikėtų grąžinti, t.y. sumokėti 15 proc. mokestį.
Į viršų

Jei man jau 50 metų, ar apsimoka kaupti?

II pakopoje sukaupti didelę sumą per trumpą laikotarpį sunku, kadangi pensijos kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl per kelerius metus negalima stipriai įtakoti jos dydžio. Rekomenduojama II pakopą pradėti kaupti iki 50 metų. Norint pasiekti didesnį pensijos dydį patariama rinktis III pakopos papildomą savanorišką pensijų kaupimą. Tokiu atveju geriau rinktis subalansuotą pensijų kaupimo fondą (MEDIO III).

Iki 2009 m. kaupti lėšas II pakopos pensijų fonduose galėjo tik asmenys, kurie privalomai draudžiami visai valstybinei socialinio draudimo pensijai. Taigi, žmonės, dirbantys ne pagal darbo sutartis (pvz., pajamas gaunantys iš sporto veiklos arba pagal autorines sutartis), anksčiau negalėdavo kaupti II pakopoje.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. pasikeitus gyventojų pajamų apmokestinimo tvarkai, kaupti pensiją privačiuose II pakopos pensijų fonduose dabar gali ir savarankiškai dirbantys asmenys:
• asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis;
• asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis;
• sportininkai;
• atlikėjai;
• individualių įmonių savininkai;
• tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai;
• asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (advokatai, jų padėjėjai, notarai, antstoliai, kt.);
• ūkininkai ir jų partneriai.
Įmokos į savarankiškai dirbančių asmenų pensijų sąskaitas dydis 2009 metais yra 1 procentas, 2010 metais šią įmoką sudarys 2 procentai darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Tiksliau:
• pirmuosius dvejus metus savarankiškai dirbančių asmenų pensijų įmokos dydis bus mažesnis (2009 m. - 1 proc., 2010 m. - 2 proc. atlyginimo);
• kitų asmenų (pvz., tų, kurie pensijų kaupimo sutartis yra sudarę iki 2009 m.) pensijų įmokos dydis bus: pirmuosius du 2009 m. ketvirčius - 3 proc. darbo užmokesčio, nuo 2009 m. trečiojo ketvirčio iki 2010 metų pabaigos - 2 proc. darbo užmokesčio, nuo 2011 m. - 5,5 proc. darbo užmokesčio, 2012-2014 m. - 6 proc. darbo užmokesčio (jei pensijos kaupimo sutartis sudaryta iki 2009 m. birželio 30 d. imtinai);
• asmenų, dirbančių ir pagal darbo, ir pagal autorines sutartis, įmokos dydis bus: 3 proc. (vėliau 2 proc.) darbo
užmokesčio ir 1 proc. autoriaus atlyginimo 2009 metais, 2 proc. autoriaus atlyginimo 2010 metais.

Darbdaviams, kaupiantiems pensijas savo darbuotojams papildomo savanoriško pensijų kaupimo fonduose nuo 2010 m. sudarytos labai palankios mokestinės sąlygos:
• gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata: pagal GPM įstatymą neapmokestinamomis pajamomis laikoma darbuotojo naudai darbdavio mokamų pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų; (GPM įstatymas 17 str., 14p)
• socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo darbuotojo gautų iš darbdavio pajamų natūra vertės. T.y nuo 2010m. darbuotojo naudai darbdavio mokamos pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde neapmokestinamos VSD įmokomis (VSD įstatymo 8 str. 1d, 22p.)
• pelno mokesčio (PM) lengvata: darbdavio mokamos įmokos darbuotojo naudai į pensijų fondą yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kurie mažina apmokestinamąsias pajamas (kai įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25 proc. per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš įmonės darbuotojų apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų) (PM įstatymo 26 str. 1 d.)
Į viršų

Dėl dalyvavimo pensijų kaupime mažėja tik papildoma socialinio draudimo pensijos dalis ir tik už laikotarpį kai asmuo dalyvauja pensijų kaupime. Tačiau pagrindinė dalis, priklausanti tik nuo draudimo stažo ir papildoma pensijos dalis iki dalyvavimo pensijų kaupime nemažės.

Dažniausiai tik kaupiant kartu abiejuose pakopose galima užsitikrinti pakankamą pensiją senatvėje. Prognozuojama, kad kaupiant tik II pakopoje savo pensiją galima pasididinti iki 55 proc. pajamų. Likusią dalį žmogus gali sukaupti savarankiškai kaupdamas III pakopoje. MP pensijų skaičiuoklėje galima sumodeliuoti, kokias įmokas reikia kaupti kas mėnesį, norint pasiekti 80 proc. pajamų pensiją.
Į viršų

Bankai ir kitos pensijų fondų valdymo įmonės dirba pagal tuos pačius įstatymus. Produktai pagal rizikos valdymo būdus yra tapatūs. Skiriasi mūsų produktų pateikimo būdas. Mes formuojame asmeninį pensijos kaupimo sprendimą žmogui, jį komentuojame, patariame, kas būtų geriau šiandien, ką reikės daryti ateityje ir t.t. Mūsų produktai taip pat yra išskirtiniai tuo, kad pensijų fondas klientui parenkamas pagal jo amžių, o vėliau, sulaukus tam tikro amžiaus siūloma automatiškai pereiti tarp fondų, atsižvelgiant į rizikas. Be to, esame specializuota pensijų kaupimo bendrovė, dirbame išskirtinai su pensijų fondais, kitų produktų neturime.
Į viršų

Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato specialaus reguliavimo, susijusio su papildomo savanoriško kaupimo pensijomis įvedus eurą. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė stengsis užtikrinti, kad valiutos pakeitimas įvyktų sklandžiai. Tam 2005 m. rugsėjo 29 d. LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinį euro įvedimo planą (2006 m. kovo mėn. parengta šio plano antroji redakcija). Plane aptarti svarbiausi sklandaus perėjimo prie ES bendrosios valiutos momentai – kainų nurodymas litais ir eurais, dviejų valiutų (litų ir eurų) apyvartos laikotarpis įvedus eurą, kaip šalies gyventojai bus informuojami apie euro įvedimą, kaip valstybės institucijos bendraus su verslininkais rengiantis euro įvedimui ir perėjimo prie šios valiutos laikotarpiu, kokių bus imtasi priemonių siekiant apsaugoti vartotojų interesus ir pan., o taip pat – ir litų perskaičiavimas (konvertavimas) į eurus.
Pensijų lėšos litais sąskaitose bus nemokamai, pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas taisykles, kurios turi užtikrinti, kad dėl euro įvedimo nenukentėtų vartotojai, perskaičiuotos į eurus pagal neatšaukiamai fiksuotą lito ir euro perskaičiavimo kursą, kurį nustatys ES Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (Ecofinas). Tikimasi, kad kursas bus paskelbtas maždaug prieš pusę metų iki euro įvedimo. Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, nėra objektyvių veiksnių eurą įvesti kitokiu, negu nustatytas dabartinis oficialus lito ir euro kursas, t. y. 3,4528 lito už 1 eurą. Tad įvedant eurą sukauptų pensijų lėšų vertė nepasikeis (suma eurais atrodys mažesnė, tačiau euro įvedimo metu tiek pat sumažės ir pagal tas pačias taisykles perskaičiuotos prekių kainos).
Be to, darbdaviai ir pensijų, socialinių išmokų mokėtojai 4 mėnesius iki euro įvedimo dienos privalės sudaryti sąlygas gavėjams, esant poreikiui, darbo užmokesčio, pensijų, socialinės išmokų dydį sužinoti ir eurais. Numatoma nustatyti, kad litais išreikšti dydžiai, kurių pagrindu skaičiuojami arba nustatomi darbo užmokestis, pensijos ir kitos socialinės išmokos (minimalus valandinis atlygis, minimali mėnesinė alga, bazinė mėnesinė alga, bazinis valandinis atlygis, bazinė pensija ir kt.), perskaičiavus juos į eurus, būtų apvalinami pinigų gavėjų naudai.
Pensijų fondų dalyvis savo sąskaitoje kaupia pensijų fondo apskaitos vienetus, ir keičiantis litams į eurus keisis vieneto vertė, o ne vienetų skaičius, t.y. vienetų skaičius sąskaitoje išliks tas pats. Vieneto vertė bus išreikšta eurais, bet jų vertė (perkamosios galios atžvilgiu) nuo to nenukentės.
Apibndrinant tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad nėra pagrindo nerimauti dėl papildomame savanoriško pensijų kaupime sukauptų lėšų – jos bus nemokamai konvertuotos į eurus oficialiu kursu, o infliacijos padariniai, jei infliacija, nepaisant visų valstybės institucijų pastangų, pasireikštų, tiek kaupiant lėšas litais, tiek eurais būtų tokie patys.
Į viršų

 Vertinant įmonės finansines atskaitomybes, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad esame finansų įstaiga, t.y. valdymo įmonė. Dėl valdymo įmonės specifikos, kai didžioji pajamų dalis uždirbama tik iš pensijų fondų administravimo mokesčių, norint objektyviai įvertinti mūsų įmonės būklę, taip pat labai svarbūs ir kiti rodikliai, pavyzdžiui, kapitalo pakankamumo. Pagal LR Pensijų kaupimo įstatymą, valdymo įmonės turtas yra atskirtas nuo pensijų fondų turto, todėl įmonės nuostolis visiškai neįtakoja jos valdomų pensijų fondų. Įmonė negali iš pensijų fondų sąskaitų persivesti sau apyvartinių lėšų, negali apmokėti jokių su PF nesusijusių išlaidų.

Kadangi, kaip jau minėta, įmonės pelnas generuojamas tik iš pensijų fondų administravimo mokesčių – jokių kitokių produktų ir paslaugų įmonė nesiūlo, be to ji įsteigta tik 2007 metais, todėl šiame pradiniame investiciniame etape nuostolis yra natūralus.
Į viršų

Kadangi esame finansinė institucija, valdanti pensijų fondus, ir, skirtingai nei gamybinės, ar prekybos įmonės, didžiąją pajamų dalį gauname iš pensijų fondų administravimo mokesčių, pagrindinis turto dalis yra investicijos į vertybinius popierius. Bendrovės turtas, laikui bėgant, kinta dėl padidėjusios arba sumažėjusios vertybinių popierių vertės.
Į viršų